Rugsėjo 12 dieną mes, IIIg klasės mokiniai ir grupelė IIag klasės mokinių, dalyvavome netradicinėje literatūros pamokoje. Su mokytojomis B.Skipariene ir A.Gedžiene vykome į Katiliškių kaimą. Čia, Katiliškėse, už trijų kilometrų nuo Žagarės, ankstyvąją jaunystę praleido rašytojas Albinas Vaitkus-Marius Katiliškis ( iš čia ir kilo literatūrinis pseudonimas). Taigi pamokos tikslas – paminėti M. Katiliškio 104-ąsias gimimo metines: prisiminti jo gyvenimą, apžvelgti kūrybinį palikimą, paskaityti rankraščių.

  Atvykus į sodybvietę psitiko rašytojo sodinta vinkšnų alėja, raudonais vaisiais apkibusi gudobelė. Gaila, kad iki mūsų dienų nėra išlikusių pastatų, tik šulinys. Ošiant vėjui klausėmės ir skaitomų ištraukų iš romano ,,Išėjusiems negrįžti“ apie atsisveikinimą su artimaisiais prieš išvykstant iš gimtosios vietos.  Tėviškę žymintis stogastulpis mena pirmuosius Mariaus Katiliškio posmus:   

           Paguoda krūtinei, jei širdį kas gelia...

           Čia maldos motušės, kai verkė ar džiaugės,

           Iš čia palydėjo į tolstantį kelią.

      IIIg kl. mokinė Fausta Kidelytė

Rugsėjo 14 dieną Katiliškių kaime   netradicinėje  pamokoje rašytojui  Mariui Katiliškiui atminti dalyvavo ir IV g klasės mokiniai su mokytoja A. Arlauskiene. Susipažinę su rašytojo biografija, skaitėme ištraukas iš rašytojo romano ,,Išėjusiems negrįžti“,  aptarėme aktualią emigracijos temą.

 

 

Mūsų gimnazija jau vienuoliktus metus  iš eilės suteikia devintokams galimybę nuvykti pasibaigus mokslo metams į Kuršių Nerijos pusiasalį, pamatyti ypatingą šio Lietuvos kampelio gamtą ir pabūti jaukiame jos prieglobstyje. Tam, kad kelionė  į vakarų Lietuvą būtų kuo įdomesnė, turime išbandytą įdomų maršrutą.

Mes, Ia g. klasės mokiniai, aplankėme Žemaitijos nacionaliniame parke esantį netoli Platelių  Plokštinės  šaltojo karo muziejų. Susipažinome su sovietine karine technika, tuometine propaganda, išgirdome naujų faktų apie šaltąjį karą.

Vėliau mūsų maršrutas vedė į Klaipėdos delfinariumą, ten stebėjome delfinų pasirodymą.

Juodkrantėje susipažinome su pamario istorija, grožėjomės nuostabiu vaizdu atsivėrusiu nuo miestelio krantinės. Matėme kormoranų nualintą girią.

Naglių gamtiniame rezervate turėjome progą pabraidyti po pamario smėlį, įvertinti Mirusiųjų  kopų grožį ir pafantazuoti, kad čia kaip Sacharos dykumoje, nes diena buvo tikrai karšta.

Nepraleidome progos aplankyti įspūdingiausią vietą Lietuvoje– Parnidžio kopą, kuri pateko į Patricios Schultz knygą „1000 vietų, kurias turite pamatyti prieš mirtį“. Tai, be jokios abejonės, įspūdinga ir unikali vieta: ant Parnidžio kopos galite stebėti saulės kelią, kaip ryte saulė pateka iš vandens, o vakare vėl nugrimzta į vandenį.

Sunku patikėti, kad šis grožis Lietuvoje. Neveltui vokiečių rašytojo Tomo Mano (Thom Mann) sūnus Klausas pasakė, kad niekur Europoje nesijaučiantis taip toli nuo Europos, kaip Kuršių Nerijoje. Lankantis čia, privalu pamatyti ne tik Kuršių marias , bet ir įmerkti kojas į jau įšilusią Baltijos jūrą. Nidos grožis pakeri visus.

Aplankę  Vytauto Kernagio skulptūrą, nusilenkę garsiajam dainiui, patraukėme į Nidos etnografines kapines. Ten susipažinome su kuršininkų antkapinėmis lentomis – krikštais. Pamatėme evangelikų liuteronų bažnyčią, daugelis tokioje bažnyčioje lankėsi pirmą kartą.

Keliaudami atgal, Klaipėdoje aplankėme „Amberton Klaipėda“ viešbutį, kur pakilę liftu į 22-me aukšte įsikūriusią apžvalgos aikštelę, grožėjomės nuostabiu vaizdu. Toliau mūsų laukė nepamirštamas vakaras Palangoje. Nors buvo labai didelis vėjas, jūra sužavėjo nuostabiomis bangomis.

Išmiegoję Palangos Baltijos pagrindinėje, mokykloje nuvykome į Birutės parką. Aplankėme ir pačiame Birutės parko centre esantį grafo Felikso Tiškevičiaus dvarą, kuriame yra įkurtas Gintaro muziejus. Čia gausiausia pasaulyje gintaro inkliuzų ir unikumų kolekcija. Muziejuje iš viso yra daugiau kaip 30 tūkstančių eksponatų.

Priešpaskutinis sustojimas buvo Kretingoje. Pabuvojome Kretingos muziejuje, Žiemos sode ir kitose dvaro palivarko ekspozicijose. Tikrai verta aplankyti Kretingą! Paskutinis sustojimas buvo prie Platelių ežero. Pasimaudę, pasiplaukioję vandens dviračiais bei skaniai pavalgę tradiciškų žemaitiškų patiekalų, pajudėjome namų link. Į Žagarę grįžome šiek tiek pavargę, bet pamatyti vaizdai bei patirti nauji įspūdžiai viską atpirko!

Ši kelionė -  tai netradicinė geografijos, istorijos ir biologijos integruota pamoka, suteikianti mokiniams daug žinių apie vieną unikaliausių  Lietuvos vietų. Ekskursiją organizavo geografijos mokytoja Alma Kančelskienė.

Devintokų vardu Justas Pamparas, Mokytoja Alma Kančelskienė

Mokslo metų pradžios šventę Žagarės gimnazijos bendruomenė pradėjo iškilminga eisena į šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią, kur šv. Mišias už sėkmingus naujus mokslo metus aukojo klebonas Marius Dyglys. Jis pasveikino mokinius, jų tėvelius ir mokytojus, visiems palinkėjo išminties, kantrybės, ištvermės. Kiekvienas mokytojas iš kunigo gavo dovanų po stiklainį medaus ir po maldynėlį pasirašytą Šiaulių vyskupo E. Bartulio.

Pasveikinti su naujais mokslo metais atvyko seimo narys Arūnas Gumuliauskas. Seimo nario padėkas gavo mokytojos Rasma Biliūnienė, Asta Radžvilienė ir direktorius Virgilijus Kančelskis.

Po šv.Mišių šventė tęsėsi gimnazijos kieme. Visus susirinkusius pasveikino gimnazijos direktorius Virgilijus Kančelskis, Žagarės seniūnas Saulius Kužmarskis.

Šventinę nuotaiką palaikė gimnazijos vokalinis ansamblis. Po sudainuotos gimnazijos dainos mokiniai ir jų tėveliai nuskubėjo į klases, kur vyko pirmoji šių mokslo metų pamoka.

Birželio 12 d.. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre vyko  baigiamasis gamtos mokslų konkurso „Mūsų eksperimentas“ renginys ir geriausių darbų autorių apdovanojimas. Jaunuosius tyrėjus sveikino švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, LMNŠC direktorius Algirdas Sakevičius bei GMC direktoriaus pavaduotojas bendriesiems reikalams Rokas Abraitis.

Konkursas skirtas 1-11 klasių mokiniams, kurie mėgsta tyrinėti, žavisi gamtos mokslais, technologijomis, inžinerija ir matematika ir sugeba savao patirtimi pasidalinti. Konkurso darbą, kuris gali būti atliekamas per pamokas ar neformaliojo švietimo veiklas, turi parengti ne daugiau kaip 5 mokinių komanda, vadovaujama mokytojo ar mokytojų. Tiriamasis darbas turi būti bet kurios STEAM mokslų ar jų grupių srities, galima atlikti ir jungtinį kelių mokomųjų dalykų darbą. Visą eksperimento eigą reikia nufilmuoti.  Konkursą „Mūsų eksperimentas“ organizuoja Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras kartu su STEAM krypčių mokytojų asociacijomis.

Šiemet  konkurse  dalyvavo beveik 300 mokinių, pateiktas 81 darbas. Tarp geriausiųjų -net trys Žagarės gimnazijos moksleivių darbai. Ketvirtokai  Julija Arlauskaitė, Domantas Labanovas, Samanta Sebežnikovaitė, Gabrielė Valytė, vadovaujami pradinių klasių mokytojos Elenos Gurskienės ir fizikos –IT mokytojos Astos Radžvilienės, pristatė darbą „Namų atsparumo žemės drebėjimui tyrimas”. Septintokės Santa Devėnaitė, Aistė Gecaitė, Aistė Palilionytė, Rusnė Prokopenko, Roberta Šilianskaitė atliko darbą „Automobilio greičio priklausomybės nuo skriemulių dydžio ir krumpliaračių dantukų skaičiaus tyrimas”. Devintokų komanda: Agota Galkauskytė, Paulina Kristinytė, Elvina Mikalauskaitė, Gintarė Misevičiūtė, Justas Pamparas - tyrinėjo EV3 robotų ultragarsinio jutiklio savybes bei pritaikymą ir paruošė darbą „Ultragarsinio jutiklio tyrimas”. Septintokių ir devintokų darbo vadovė Asta Radžvilienė. Visi Žagarės gimnazijos moksleivių darbai buvo įvertinti II vieta skirtingose amžiaus grupėse. Moksleiviai ir mokytojai apdovanoti Švietimo ministerijos įsteigtomis asmeninėmis dovanėlėmis.

Žagarės gimnazistų darbų pagrindas buvo jau antrus metus mokykloje ugdymui naudojami robotikos Lego Wedo2 ir EV3 robotų rinkiniai. Su robotais mokiniai atliko tiriamuosius darbus, konstravo, programavo. Tai inovatyvios ir dar nedaugelyje respublikos mokyklų naudojamos mokymo ir mokymosi priemonės.

 IT mokytoja metodininkė Asta Radžvilienė

2018 m. gegužės 12 d. Žagarės Šv. Jokūbo kelio jaunieji ambasadoriai, Žagarės gimnazijos mokiniai ir mokytojai, Žagarės piligrimų bendruomenės nariai dalyvavo piligriminėje kelionėje Šv. Jokūbo keliu. Į ją mus pakvietė vykti Europos parlamento narė, Nepriklausomybės akto signatarė, dr. Laima Andrikienė. Tai mums buvo didžiulė dovana. Pirmiausia aplankėme Vilniaus Šv. Stanislovo Ir Šv. Vladislovo Arkikatedrą baziliką, jos požemius ir Šv. Kazimiero koplyčią. Vėliau Gedimino prospektu patraukėme link Lukiškių aikštės į Vilniaus Šv. ap. Pilypo ir Jokūbo bažnyčią. Prie jos mus pasitiko parapijos asistentė Rita Bagdonaite, kuri mums įdomiai papasakojo bažnyčios istoriją, pristatė Lukiškių Dievo Motinos stebuklingą paveikslą ir kartu klausėmės skambančio kariljono muzikos. Iš 61 varpo sudarytas instrumentas yra didžiausias ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. 2015 m. birželio 28 d. Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje įvyko iškilminga jų šventinimo ceremonija. Kariljono koncertinis debiutas įvyko 2015 m. rugsėjo 6 d., atidarant penktąjį tarptautinį Šv. Jokūbo sakralinės chorinės muzikos festivalį. Kariljono varpus išliejo garsi Nyderlandų Karalystės Asteno miesto varpų liejykla „Royal Eijsbouts“, puoselėjanti senas varpų liejimo tradicijas.

Iš Vilniaus vėliau keliavome į Žeižmarius,.miestelį Kaišiadorių rajone, prie magistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Prie Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios (pastatytos 1924 m.) mus pasitiko klebonas kun. Rokas Puzonas. Maloniai mums sutiko papasakoti apie pasakiško grožio bažnyčią ir jos istoriją. Per Žiežmarius teka Strėva. Pirmą kartą Žiežmariai minimi XIV a. kryžiuočių žygių aprašymuose. Spėjama, kad 1348 m. ties Žiežmariais prie Strėvos įvyko LDK kariuomenės, vadovaujamos Algirdo ir Kęstučio, mūšis su kryžiuočiais (Strėvos mūšis).

Iš Žiežmarių keliavome į Jonavą. Prie Šv. Jokūbo bažnyčios mus pasitiko zakristijonas Regimantas Tamelis, kuris mus šiltai priėmė ir įtikinamai papasakojo apie parapiją, pristatė bažnyčios istoriją, palydėjo į bažnyčios požemius ir parodė bajorų Kosakovskių kriptą, kurioje palaidotas vyskupas Juozapas Kosakovskis. Jis mirė 1794 m. gegužės 8 d. ir jo palaikai 1795 m. buvo atvežti ir palaidoti Jonavos bažnyčioje. Taip pat pamatėme Lietuvos didžiojo etmono Simono Martyno Kosakovskio (1741–1794 m.), Napaleono adjutanto, generolo Juozapo Antano Kosakovskio (1772–1842 m.) amžinojo poilsio vietą.

Kelionės diena prabėgo greitai ir pasistiprinę Jonavos picerijoje, skubėjome atgal link namų. Aplankę tiek daug gražių bažnyčių ir užsidėję į savo piligrimų pasus antspaudus, esame dėkingi, kad Žagarė turi tiek daug gerų žmonių, gerai besimokančių gimnazistų ir nepakartojamų mokytojų, kurie jungiasi į Šv. Jokūbo kelio veiklą. Tikimės, kad kuriamos gražios tradicijos mūsų miesteliui duos gerą vaisių.

Birželio 1 dieną, vaikų gynimo dienos proga, Joniškyje vyko bėgimas „Bėgam už laimingą vaikystę“. Čia labai gausiai ir sėkmingai pasirodė Žagarės gimnazijos bėgikai. Patys jauniausieji varžėsi 1 km distancijoje. Mergaičių tarpe puikiai pasirodė Deimilė Šimaitytė, kuri iškovojo auksą ir Saulė Kragaitė, kuriai atiteko bronza. Berniukų tarpe antrą vietą laimėjo Lukas Veikalas, trečią – Tomas Gakas. 2003-2006 m. g. vaikų tarpe 2 km distancijoje trečią vietą laimėjo Adrija Prokopenko, berniukų tarpe taip pat trečias finišavo Lukas Danilevičius. 2000-2002 m. g. berniukų tarpe pirmą vietą laimėjo Edgaras Lakačiauskas. Varžybų prizininkai buvo apdovanoti atminimo medaliais ir taurėmis, o visi dalyviai, kurie įveikė trasą, galėjo vaišintis ledais ir mėgautis batutais.