Joniškio r. Žagarės gimnazija
Duomenys kaupiami
juridinių asmenų registre
Kodas 190565388
Kęstučio1, Žagarė
Joniškio r.
LT-84325
Tel./fax. 8-426 60872
zagaresgimnazija@gmail.com

Lankėmės Naujosios Akmenės cemento gamykloje ir Karpėnų klinčių karjere

Spalio 8 dieną grupelė devintokų ir dešimtokų lankėsi Naujosios Akmenės cemento gamykloje ir Karpėnų klinčių karjere. Taip norėta išsamiau susipažinti su ūkine veikla mūsų kraštuose. Turėjome dvi informatyvias ekskursijas, kurių metu sužinojome naujų faktų apie šias įmones. Gauta informacija dalijamės su jumis.

 

Ar žinojote, kad „Akmenės cemento“ gamykla per metus vidutiniškai pagamina apie 1,1 mln. tonų cemento? 57 proc. produkcijos parduodama Lietuvoje, kita dalis eksportuojama. Net jeigu Lietuva cementą pirktų tik iš „Akmenės cemento“, įmonei vis tiek reikėtų ieškoti kitų rinkų, nes pagaminamas dvigubai didesnis kiekis, negu jo per metus sunaudoja Lietuva, t. y. 800–900 tūkst. tonų.

 

Apie 35,6 proc. cemento parduodama Lenkijai, Švedijai, Suomijai, dar apie 7,4 proc. – Baltarusijai. Tai lietuviška bendrovė, kuriai svarbiausia visgi vietos rinka. Pagrindiniai „Akmenės cemento“ klientai Lietuvoje yra gelžbetonio ir statybos pramonė, pakuotą cementą perka mažmenininkai. Pernai aktyviai pradėta bendradarbiauti su kelininkais. Bendrovė gamina 8 tipų cementą.

2014 m. rugpjūtį buvo paleista nauja sauso būdo klinkerio gamybos linija, kuri ne tik padidino gamybos apimtis iki 1,5 mln. tonų klinkerio per metus, bet ir sudarė sąlygas sumažinti kuro sąnaudas, tad ir sumažėjo į aplinką išmetamo anglies dvideginio kiekis, taip įmonė žengia dar žingsnį į priekį.

Jau kelerius metus  bendrovėje deginamos ir padangos, tačiau šiuo alternatyviu kuru yra keičiama vos 5–7 proc. viso kuro. Pranašumas tas, kad cemento gamybos krosnyse deginant padangas nelieka jokių atliekų.

Jeigu, kaip planuojama, sudegintų 20 tūkst. tonų atliekų, jos pakeistų apie 15 proc. dabar panaudojamos akmens anglies. Bet  atliekos turi būti kaloringos, nes cemento gamybai reikia aukštos temperatūros.

 

Lankėmės ir Karpėnų klinčių karjere. Čia klinčių klodai susiformavo prieš 270–250 milijonų metų permo geologiniame Žemės formavimosi periode. Pilkos spalvos klintis yra svarbiausia Lietuvos karbonatinė uoliena. Karpėnų klinčių karjeras - didžiausias karjeras Lietuvoje.

 

Dar 1929 m. atlikus geologinius tyrinėjimus, Karpėnuose buvo įsteigtos pirmosios kalkakmenio kasyklos. Klintis Akmenės apylinkėse atrado žymus geologas ir mokslininkas Juozas Dalinkevičius. Nuo 1952 m. Naujojoje Akmenėje veikia cemento gamykla, o nuo 1955 m. degamos kalkės. Šiuo metu daugiausia klinčių išgaunama būtent Karpėnų karjere. Naujosios Akmenės miesto svečiai dažnai atvažiuoja pažvelgti į įspūdingą Karpėnų karjero panoramą. Ne išimtis ir mes.

              

2013 m. prie AB ,,Kalcitas” atidengtas paminklinis akmuo žymiam geologui Juozui Dalinkevičiui.

                                                                                                                                      Geografijos mokytoja Alma Kančelskienė

Solidarumo bėgimas 2019

Žagarės gimnazijos mokiniai jau ne pirmi metai įsijungia į Solidarumo bėgimo akciją. Klasių auklėtojai priminė mokiniams, kas tai yra solidarumas, kodėl svarbu vienybė ir sąmoningumas.

 

Gausus būrys mokinių panoro bėgti solidarumo kilometrus. Pradinių klasių mokiniai bėgo aplink gimnazijos teritoriją, o vyresnių klasių mokiniai  solidarumo kilometrus prabėgo miesto stadione.

 

Surinkti solidarumo pinigai bus skirti Lietuvos vaikų dienos centrams ir Ukrainos vaikams.
Ačiū visiems ne tik už dalyvavimą, bet ir už surinktą finansinę paramą.

 

 

Socialinė pedagogė Diana Vaičiulienė

„Korupcija jauno žmogaus gyvenime: raiška ir prevencija“

Spalio 3 dieną Žagarės gimnazijos II g klasės mokiniams vyko mokymai „Korupcija jauno žmogaus gyvenime: raiška ir prevencija“. Mokymų tiksls didinti jaunimo nepakantumą korupcijai, įgalinti atpažinti korupcijos rizikas ir keisti nuostatas bei elgseną korupcinėse situacijose.

Mokymus vedė lektorė Rita Toleikienė.

    
Išvyka į Kernavę, Trakus ir Vilnių

Lis  ar nelis. Taip svarstydami  ankstyvą sekmadienio rytą Žagarės gimnazistai rinkosi į gimnazijos kiemą . Tris su pusę valandos kelio ir mes jau Kernavėje, kur mūsų laukia gidas Egidijus, tikras kernaviškis, pasiruošęs mums papasakoti tikrų ir išgalvotų istorijų, pavedžioti po piliakalnius ir senosios Kernavės gyvenvietę, aprodyti  įdomiausius muziejaus eksponatus.

 

                          

Pilni įspūdžių sukame į Trakus. Užsukame į karaimų, kažkada Vytauto Didžiojo atvežtų iš Krymo į Trakus, muziejų. Štai ir didinga Trakų pilis. Gidas Povilas pasakoja  pilies atstatymo istoriją, vedžioja po menes, paragina apžiūrėti pilies kalėjimą.

 

Sužinome, kad už pinigų ir knygų vagystę buvo skiriama siaubinga bausmė – miesto aikštėje vagiui  į burną buvo supilama karšta geležis. Nusileidę laiptais, kuriais kadaise lipo didikai, pasigrožėję senąja sostinę, sukame Vilnių. LDK Valdovų rūmuose gidė Lyra pasakoja apie Liublino uniją, kunigaikščius Radvilas, rodo  išskirtinius  eksponatus.

 

Sužinome, kad mediniai eksponatai konservuojami cukraus sirupu ir kitų įdomių dalykų. Mums pasitaikė unikali proga –pamatyti  iš Lvovo istorijos muziejaus (Ukraina) atkeliavusį ypatingą eksponatą – ilgą laiką dingusiu laikytą žinomo italų dailininko Tomaso Dolabelos (Tommaso Dolabella, ~1570–1650) ar jo aplinkos sukurtą paveikslą „Maskvos caro Vasilijaus Šuiskio priesaika 1611 m. Abiejų Tautų Respublikos seime“.

 

Skubame į Valstybės pažinimo centrą. Praėję rimtą patikrą, rankose laikydami planšetes , pasiskirstome po sales. Kas domisi šalies istorija, kas apžiūrinėja valstybinius apdovanojimus ar prezidentų gautas dovanas, kas sprendžia testus, nes  įtraukianti ir šiuolaikiška ekspozicija kviečia būti aktyviai į valstybės kūrimą įsitraukiančiu piliečiu, neabejingu čia ir dabar kylantiems iššūkiams. Pasivaikščioję po Vilniaus senamiestį su pirmais lašais sėdame į autobusą ir judame namo. Nes visur gerai, o namuose geriausia.

 

                         

Daugiau nuotraukų galite pamatyti paspaudę šią nuorodą, aba fotogalerijoje.

Su gimnazistais ir mokytojomis Alma ir Jūrate keliavusi mokytoja Vilija Arlauskienė

Piešinių parodėle paminėjo Pasaulinę gyvūnų dieną

Ketvirtos klasės mokiniai organizavo piešinių parodėlę „Mano mylimas gyvūnėlis“.

Pradinukai klasėse prisiminė ir aptarė gyvūnų svarbą mūsų gyvenime. Susipažino su Gyvūnų dienos atsiradimo istorija. Jau nuo senų senovės lietuviai gyvūnus garbino ir turėjo ypatingus globos papročius. Oficialiai ši šventė radosi 1931 metais Florencijoje (Italijoje), Tarptautinės ekologų konferencijos metu, kurios dalyviai ir pasiūlė spalio 4-tąją švęsti Pasaulinę gyvūnų dieną. Nupieštais piešiniais papuošė savo koridorių.

Pradinių klasių mokytoja metodininkė Daiva Navickaitė

Kaip mes šventėme Europos kalbų dieną

Nuo 2001-ųjų metų rugsėjo 26 dienos Europos Tarybos iniciatyva – kartu su Europos Komisija - kasmet švenčiama Europos kalbų diena.

Lietuvių, rusų ir anglų kalbų mokytojos su mokiniais Europos kalbų dienai ruošėsi iš anksto ir vykdė įvairias veiklas. Buvo sumanyta projektinių darbų paroda ,,Mes keliaujam po Europą”. Nuotraukas su aplankyta Europos šalimi buvo kviečiami atnešti ir mokiniai, ir mokytojai. Paruoštus darbus mokiniai pristatė anglų, rusų kalba, pasakojo apie aplankytas arba svajonių šalis. Dėkojame visiems, kurie pasidalijo savo kelionių akimirkomis, o keliauta tikrai  nemažai  per įvairias užsienio valstybes. Sužinoti, kokiose šalyse lankėsi mokiniai ir mokytojai, galima I aukšto foje.

Vyresniųjų klasių mokiniai atliko gramatinių užduočių testą, skirtą Europos kalbų dienai,  penktokai, aštuntokai ieškojo greitakalbių lietuvių kalba ir jų atitikmenų anglų kalba bei jas iliustravo. III g klasės mokiniai išleido stendą su užrašais įvairiomis kalbomis.

 

Rugsėjo 26 dieną gimnazijoje skambėjo eilės anglų, rusų, vokiečių, ispanų kalba, vėliau vyko smagios varžytuvės ,,Atspėk, kuria kalba dainuojama”. Nuotaikingas dainas parinko Justas Pamparas, kuris už teisingą atsakymą dar ir dalijo saldžius prizus. Džiugu, kad renginyje aktyviai dalyvavo ir pradinių klasių mokiniai, kurie, padedant mokytojai D.Navickaitei, kartu su visais padainavo ,,Du gaidelius” latvių kalba.

 

Apdovanoti buvo ir geriausiai atlikę testą, po to visi vaišinosi prancūzišku obuolių pyragu, kurį iškepė mokytoja A.Maižiutė.

                             

Renginiai, skirti Europos kalbų dienai, ugdo pagarbą visoms Europos kalboms, skatina kalbų mokymąsi, siekia atkreipti dėmesį į Europos kalbų ir kultūrų įvairovę.

 

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja A.Gedžienė                 

„Kultūros paveldas: pažink ir pramogauk“

Žagarės gimnazijos rugsėjo dvidešimtosios rytas prasidėjo nuo projekto „Žagarės nekilnojamojo kultūros paveldo praeitis, dabartis ir ateitis renginio skirto, 2019 metų Europos paveldo dienoms Lietuvoje ir jų  temai „Kultūros paveldas: pažink ir pramogauk“.

Idėja rengti  Paveldo dienas 1984 metais  gimė Prancūzijos kultūros ministrui Jack Lang. Vėliau ši idėja  išplito po visą Vakarų Europą ir nuo 1991metų  mūsų žemyne  imta rengti Europos paveldo dienas. Šie  renginiai skirti visuomenei, siekiant ją supažindinti su kultūros paveldu.

 Nuo  9.00 ir iki 11.00 val. vyko  dailės pleneras „Žagarės nekilnojamojo kultūros paveldo praeitis, dabartis ir ateitis“. II g ,5, 7,  8 klasės ir  2, 3, 4 klasių pradinukai moksleiviai kartu  su dailės ir technologijų mokytoja Aušra Petrauskiene tapė miestelio nekilnojamo kultūros paveldo objektus: vėjo malūną, priklausantį Žagarės dvaro sodybai, Barboros Žagarietės bažnyčią, Naryškino rūmus ir kitus objektus. Plenero metu mokinių nutapyti paveikslai eksponuojami  Žagarės gimnazijos fojė.

11.00–13.00 val. vyko ekskursija, kurios metu 8 klasės ir I g klasės mokiniai kartu su geografijos mokytoja Alma Kančelskiene,  istorijos mokytoja Jūratė Mitrikiene bei kūno kultūros mokytoju Vigantu Petryla lankė Žagarės nekilnojamojo kultūros paveldo objektus. Prie ekskursijos prisijungė ir miestelio gyventojai.

13.00–15.00 val. aptarėme rugsėjo 20 dienos metu vykusias veiklas, įteikėme apdovanojimus.

Europos paveldo dienos renginio Žagarės gimnazijoje rėmėjas Joniškio rajono savivaldybė

 

Žymaus mūsų krašto ir išeivijos rašytojo Mariaus Katiliškio 105 gimimo metinės

                  Žymaus mūsų krašto ir išeivijos rašytojo  Mariaus Katiliškio 105-ąsias gimimo metines  Žagarės  gimnazijos mokiniai pasitiko   jubiliejui skirtu renginių ciklu. Lietuvių kalbos mokytojos, renginių sumanytojos, V. Arlauskienė, A. Gedžienė  bei B. Skiparienė organizavo 6, 8, III g ir IV g kl. mokiniams išvykas į rašytojo tėviškę Katiliškių kaime. Vaikai pagal išlikusius atsiminimus bandė įsivaizduoti, kaip rašytojo vaikystėje   atrodė  sodyba, piešė jos projekus, mėgino atpažinti jo sodintų medžių rūšis, ragavo  žagariečių vadinamų „minkliukų“, arba gudobelės, vaisių. Vėliau surengta pagal  mokinių įspūdžius  sukurtų piešinių paroda, o mokyklos bibliotekininkė  A. Maižiutė išleido turtingą nuotraukų apie Marių Katiliškį  stendą.

             Rugsėjo 18 d. įvyko pagrindinis renginys – I-IVg kl. mokinių  mokslinė-praktinė konferencija „Mes ir vėl susitinkame, mano jaunų dienų auksiniai debesys!“ Mokiniai pristatė vaizdo  medžiaga iliustruotus pranešimus apie Mariaus Katiliškio gyvenimą Lietuvoje ir užsienyje, supažindino su jo kūryba, papasakojo apie pasitraukimą iš Lietuvos 1944 m. Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė V. Arlauskienė plačiai aptarė rašytojo asmenybę, sudomino mokinius negirdėtais jo gyvenimo faktais. IIIg kl. mokiniai perskaitė jaudinančius  Mariaus Katiliškio atsisveikinimo su  tėviške epizodus iš atsiminimų romano „Išėjusiems negrįžti“.

   

               Konferencijos dalyviams teko ir praktinė užduotis -  rasti meninės raiškos  priemones rašytojo   kūrinių ištraukose. Malonu, kad mokiniai atpažino būdingus žagariečių tarmei žodžius, žinojo  senųjų  žodžių reikšmes, mokėjo juos  tarmiškai kirčiuoti. Renginio pabaigoje   mokiniams parodytas filmas apie  Marių Katiliškį.  Jie išgirdo  paties rašytojo  skaitomas kūrinių ištraukas, pamatė  jo namus JAV, Lemonte.

 

            Mokiniai, dalyvavę rašytojo 105-   ųjų  gimimo metinių renginiuose,  išsamiai susipažino su  Mariaus Katiliškio biografija ir kūryba, įgijo pranešimų rengimo įgūdžių, įtvirtino literatūros  istorijos ir teorijos žinias, ugdėsi kūrybinius gebėjimus.

 

                                   

            Pranešimus paruošė ir skaitė : „Mariaus katiliškio gyvenimas Lietuvoje“ III g kl. mokiniai Gintarė Misevičiūtė ir Justas Pamparas.

„Mariaus Katiliškio kūryba nuo 1928 iki 1944 m.“ III g kl. mokinė Paulina Kristinytė.

„Mariaus Katiliškio pasitraukimas iš Lietuvos kelias“ III g kl. mokiniai Fausta Aukselytė, Milda Navickaitė, Gabrielė Šliažaitė.

„Sunkūs gyvenimo išbandymai emigracijoje“ IV g kl. mokinės Fausta Kidelytė  ir Kotryna Petrikaitytė.

„Mariaus Katiliškio kūryba emigracijoje“ IV g kl. mokinė Vilija Miežytė.

„Mariaus Katiliškio asmenybė“ mokytoja Vilija Arlauskienė.

Ištraukas iš romano „Išėjusiems negrįžti“ skaitė III g kl. mokiniai Agota Galkauskytė, Justas Pamparas, Elvina Mikalauskaitė, Gintarė Misevičiūtė.

 

 Lietuvių kalbos vyr. mokytoja Birutė Skiparienė

„Saugus kelias į mokyklą“

Prasidėjus mokslo metams į mokyklą sugrįžta mokiniai. Vaikai į mokyklą keliauja pėsčiomis, kai kurie važiuoja autobusu, arba juos paveža tėveliai. Kad mokinių kelias iki mokyklos ir atgal būtų saugus, labai svarbu priminti saugaus elgesio kelyje taisykles.

 

Mokykloje vyko saugaus eismo prevencinė paskaitėlė „Saugus kelias į mokyklą“, skirta pirmokams, kurią skaitė Joniškio rajono policijos bendruomenės pareigūnai Daina Kaminskienė ir Sigitas Petraitis.

Susitikimo metu policijos pareigūnai pasakojo apie saugų eismą, atšvaitų ir šviesą atspindinčių liemenių dėvėjimo reikalavimus, demonstravo filmukus, pamokančius saugiai pereiti gatves, tinkamai bei saugiai išlipti iš transporto priemonių. Pareigūnams talkino policijos bičiulis Amsis.

Pilietinės iniciatyvos „Atminties kelias“ įgyvendinimas

Rugsėjo 23-ioji – Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. 1943 m. rugsėjo 23-iąja buvo likviduotas Vilniaus getas. Šiais metais minime 75-ąsias Vilniaus geto likvidavimo metines.

Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena Lietuvoje minima nuo 1994-ųjų metų. Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti šios dienos paminėjimus mokyklų bendruomenėms inicijuoja jau daugiau nei penkiolika metų. Tuo siekiama, kad mokytojai, mokiniams papasakotų apie Lietuvoje gyvenusią gausią žydų bendruomenę (iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje gyveno apie 215.000–220.000 žydų); paaiškintų apie Holokaustą nacių okupuotoje Europoje ir Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metu. Svarbu, kad mokiniai suvoktų, jog masinis žydų žudymas nėra vien Paneriai, Kauno IX fortas –masinių žudynių vietų Lietuvoje yra daug. Holokaustas, kaip tragedija, yra netektis mūsų valstybei – netekome piliečių gyvenusių Lietuvoje, kartu kūrusių mūsų valstybę, puoselėjusių savitas tradicijas ir kultūrą.

Buvome kviečiami aplankyti žydų masinių žudynių vietas, esančias mūsų vietovėje.  Ši akcija pavadinta – Atminties keliu.

 

Mūsų gimnazijos  mokiniai parinko lauko akmenėlių. Ant jų užrašė gyvenusių mūsų vietovėje ir nužudytų žydų vardus. Šiuos akmenis, kaip atminties simbolius, pasiūlėme mokiniams atsinešti į renginį ir padėti Holokausto aukų vietoje kaip atminimo ženklą. Mūsų vietovėje gyvenusių žydų vardus, kurie buvo nužudyti, radome Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus duomenų bazėje www.holocaustnames.lt  (į paieškos langelį įrašę ŽAGARĖS pavadinimą ir paspauskite enter).

 

Mokiniams buvo papasakota apie Žagarės žydų likimą II pasaulinio karo metu. Klausimų buvo daug. Tikiuosi, kad pilietiškumo pamoka išmokta.

 

Geografijos mokytoja Alma Kančelskienė

<< Atgal 11-20 iš 1079 Pirmyn >>

Canadian pharmacy mail order